- vėstelėti
- vė́stelėti 2 vksm. Vė́stelėjo paũkštis sparnai̇̃s ir nuskri̇̀do.
.
.
vėstelėti — 1 vksm. Po lietaũs vėstelėjo óras … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vėstelėti — 1 vėstelėti, ėja, ėjo intr. DŽ1 kiek atvėsti, atšalti (apie orą): Švilpia pro ausis kiek vėstelėjęs oras A.Rūt. | impers.: Buvo tamsu ir vėstelėję M.Katil. Kaip ir vėstelėjusi, nebė[ra] tokia karštà Krš … Dictionary of the Lithuanian Language
vėstelėti — 2 vėstelėti, ėja, ėjo intr. Rtr, DŽ, NdŽ 1. VĮ mostelėti. 2. užduoti, užtvoti: Aš jam kai vėstelėjau lazda par pusiaujį, tai tas ir išsitiesė Zr. Vėstelėjo atagalia ranka par nosį, tai ir nugriuvo Krs … Dictionary of the Lithuanian Language
pavedėti — pavedėti, pàvedi, ėjo tr. J, DŽ, pavėdėti, pavė̃di ( ėja NdŽ, pàvėdi Onš), ėjo OG297, NdŽ, LKT201(KzR) 1. kiek pavesti, padėti eiti, vestelėti: Mama ėjo paskui už pažastų pavėdimà NdŽ. Broliai mane lydėjo ir už rankelių jie pavėdėjo BsO385.… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėstelti — vėstelti, ia ( i Lkm, na Švnč), ėjo intr. Dglš žr. 2 vėstelėti: 1. Aš neženkliai nosatkele vėstelsiu Ad. 2. Kad vėstelė[ja]u pasmakrin! Ml. Vėstelė[jo] i ažumušė Švnč. 3. staiga griūti, kristi: Kai vėstelsi aukštienyka, tai bus tau, pakartuve!… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėstelėjimas — sm. (1) → 2 vėstelėti 1: Lengvas rankos vėstelėjimas, aukštai iškelta galva, šypsantis veidas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
vėsterėti — 1 vėsterėti, ėja, ėjo Db žr. 1 vėstelėti … Dictionary of the Lithuanian Language
vėsterėti — 2 vėsterėti, ėja, ėjo žr. 2 vėstelėti: 1. Vėsterėjo skarele Š. 2. Skd Gal kas grįžčiuke ausin vėsterėjo, kad neprigirdì Ds. Vėsterėjau storuoju beržinės galu Ign … Dictionary of the Lithuanian Language